A CONCEPT OF SUSTAINABLE DEVELOPMENT FOR REGIONAL LAND USE PLANNING: LITHUANIAN EXPERIENCE / REGIONINIO TERITORIJŲ PLANAVIMO TVARAUS VYSTYMO KONCEPCIJA: LIETUVOS PATIRTIS
研究了立陶宛区域空间规划文件中采用的可持续土地利用系统方法论，包括问题区域识别、空间框架构建和区域政策组织，对区域规划者和政策制定者有参考价值。
A concept of sustainable development is a critical key for regional planning. The article deals with the methodology of sustainable land use system adopted in the documents of regional space planning in Lithuania. The structure of the concept includes determination of problem areas, formation of integrated spatial framework with localised functional priorities and regional regimes and organisation of spatial regional policy. The main spatial axes ‐ urban and nature frames, as well as recreation or conservation belts are the integrated components of sustainable spatial structure of a region. Regional policy making could be organised by constructive, conservative and temperate scenarios, what is the prerogative of regional officials. Santrauka Rengiant šiuolaikinius regioninius teritorijų planus tvaraus vystymo koncepcija pamažu įgauna esminės metodologinės nuostatos vaidmenį. Pagrindinę problemą sudaro visuotinai pripažintų, tačiau gana prieštaringų tvaraus (tausojančio ir subalansuoto) vystymo tikslų realizavimas erdviniuose regionų planuose. Ypač tvaraus vystymo idėjai taikyti trukdo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis išlikęs tradicinio šakinio (sektorinio), o ne integruoto sisteminio mąstymo vyravimas bei daugelio šalių teritorijų planavimui didelę reikšmę daranti strateginio (vadybinio) planavimo metodologija. Lietuvoje, remiantis naujausiu teritorijų planavimo reglamentavimu, stengiamasi įveikti minėtus trūkumus ir sukurti savitą regionų planavimo sistemą, turinčią panašumų į egzistuojančią Suomijoje. Pagrindinės planavimo nuostatos išreiškiamos regionų vystymo koncepcijoje, kurios metodologija apima probleminių arealų išaiškinimą, bendrosios funkcinės erdvinės struktūros nustatymą, funkcinių prioritetų, regioninių teritorijos tvarkymo reglamentų parengimą bei erdvinės regioninės politikos organizavimą. Kuriamos erdvinės struktūros tvarumą teritorijų harmoningos plėtros kontekste užtikrina tinkamas svarbiausių erdvinių ašių – urbanistinio ir gamtinio karkaso – santykių nustatymas, taip pat regionų bioprodukcinio, rekreacinio bei konservacinio vystymo strategijų subalansuotas lokalizavimas. Regioninė teritorijų planavimo politika formuojama pagal tris strateginius scenarijus: konstruktyvųjį, konservatyvųjį ir nuosaikųjį, kurių elementų pasirinkimas yra regionų valdžios prioritetas.